Projekto autoriai

Gabriele Della Pepa + Andrea Elena Febres Medina + Caterina Ghio + Francesca Granzotto + Paola Rondi + Elena Stefani
@Density Design, Final Synthesis Design Studio, Sausis 2020

PRADŽIA

Kaip plinta vaizdinė melaginga arba klaidinanti informacija ir dezinformacija?

21-ajame amžiuje egzistuoja daugybė programinės įrangos programų, kurių pagalba galima pakeisti vaizdus. Laikas, kaina ar įgūdžiai – ne kliūtis, kiekvienas gali išmokti sukurti įtikinamus vaizdus.
Be to, šiandieną vaizdai glaudžiai susiję su pateikiama informacija. Laikraščių straipsniuose ir socialinės žiniasklaidos žinutėse gausu vaizdų, kuriais siekiama patraukti skaitytojo dėmesį.
Todėl vaizdinė melaginga (klaidinanti) informacija ir dezinformacija gali plisti per interneto žinių portalus ir socialinius tinklus dažniau ir įtikinamiau. Jau tapo įprasta skaityti informaciją, kuria manipuliuojama, pasinaudojant žmonių įsitikinimais ar daryti įtaką jų sprendimams ar veiksmams. Vienas iš pavyzdžių, kuris padarė labai daug žalos, yra Trumpo prieštaringai vertinamas uragano „Dorian“ žemėlapio epizodas:

Po to, kai savaitgalį sulaukė kritikos dėl netikslių įspėjimų apie Alabamą galintį užklupti uraganą „Dorian“, netgi kai vyriausybės metereologai ginčijo šią informaciją, trečiadienį prezidentas Trumpas parodė žemėlapį, kuriame buvo matyti papildoma juoda linija, kuri uraganą nukreipia link Alabamos ir tarsi parodo, kad jis buvo teisus.[...] Papildomos linijos jo pateiktame žemėlapyje nebuvo Nacionalinio uragano centro išplatintoje informacijoje: tai buvo ant viršaus žymekliu nubrėžtas puslankis, prikabintas prie „netikrumo kūgio“ ir rodantis potencialų uragano kelio nukreipimą iki Alabamos. […] Federalinis įstatymas draudžia sąmoningai skelbti melagingas oro prognozes, prieštaraujančias oficialioms prognozėms, kurias skelbia tokios vyriausybinės institucijos kaip Nacionalinė oro tarnyba ir Nacionalinis uraganų centras.

Prezidentas Donald Trump,, Baltieji rūmai, Vašingtonas, 2019 m.rugsėjo 4 d. @Jonathan Ernst/Reuters.

Visą straipsnį skaitykite čia

Vaizdai, kuriais manipuliuojama, gali paveikti žmonių nuomonę ir atmintį. Netgi pasirodžius pataisymams, atskleidžiantiems suklastotus vaizdus, dažniausiai paplinta būtent melaginga, o ne pataisyta informacija, ir žmogus taip ir nesužino tikrojo, teisingo konteksto.

Vaizdinių apgaulių atspalviai

Nebūtinai visos vaizdinės melagingos žinios sukuriamos su tais pačiais ketinimais, tačiau jos visos vienodai kenksmingos. Kol žmonės tikės fotošopo pagalba sukurtų vaizdų autentiškumu, tol bus kuriami dar subtilesni manipuliacijos būdai.

Klaidinanti arba klaidinga informacija (misinformation) – tai informacija, kurią pateikiant netyčia įsipainioja klaida arba kai ta informacija dalijamasi nesąmoningai.

Dezinformacija – netikra arba tendencingai sufabrikuota informacija, kurios paskirtis – pakenkti, manipuliuoti žmonėmis. Sąvoka „melagingas“ neatspindi nė vienos iš minėtų sąvokų sudėtingumo. Kad būtų lengviau suprasti, klaidinanti informacija ir dezinformacija skirstoma į tris rūšis:

Vaizdai su klaidinga antrašte — Tikri, realūs, bet klaidinantys vaizdai su tekstais, kuriuose klaidingai pateikiamas kontekstas, šaltinis ar prasmė.

Manipuliacija vaizdais — Pirminiai elementai yra tikri (teisingi), bet, siekiant pakeisti ar iškraipyti vaizdo prasmę, pridedamos arba pašalinamos tam tikros detalės.

Apkarpyti vaizdai — Iškirpti (ištraukti) vaizdai, siekiant pakeisti jų pradinę prasmę ir tikrąjį kontekstą.

PAGRINDINĖS TEMOS

Kaip mes suvokiame vaizdinę informaciją internete?

Ar tikime/netikime informacija internete iš dalies priklauso nuo mūsų požiūrio. Kad sutaupytume laiko ir jėgų, faktus apdorojame, remdamiesi socialinėmis užuominomis. Reputacija, lūkesčiai, post'u pasidalinę žmonės, „patinka“ paspaudimų skaičius - visa tai daro įtaką vertinamai informacijai.

Kas pateikė informaciją ir kur? Šie veiksniai taip pat svarbūs, kai svarstome, patikėti ar nepatikėti informacija. Pavyzdžiui, žmonės linkę manyti, jog naujienų agentūros daug patikimesnės nei informacija socialinėje žiniasklaidoje besidalijantys žmonės. Be to, žmogus linkęs patikėti informacija, jei ja patiki kiti.

Baimė praleisti kažką svarbaus (FOMO) ir taip vadinamas „bandos efektas“ gali priversti žmogų manyti: „jei kitiems patinka, tai ir man turi patikti“. Išvada: greitai imsime dalintis informacija, nebekreipdami dėmesio į jos turinį ir patikimumą.

„Skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas“ apima gebėjimą ieškoti ir rasti, kritiškai vertinti ir atsakingai naudoti internete pateikiamą informaciją (pvz. kas informaciją sukūrė, kas ja pasidalino), o vėliau panaudoti šias žinias, sprendžiant ar galima ta informacija pasitikėti, ar ne. Vienas iš skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo aspektų yra žinoti, kaip skaitmeninės nuotraukos ir vaizdo medžiaga yra redaguojama/keičiama.

Požiūris į skirtingus dalykus taip pat svarbus. Žmogus linkęs manyti, kad informacija teisinga, jei ji patvirtina tai, kuo jis tiki, ypač politikos ar šių dienų įvykių kontekste.

KOKS TIKSLAS?

Kaip sumažinti potencialią vaizdinių apgaulių žalą?

Pagrindinis dvigubo patikrinimo testo tikslas – parodyti, kad išties sunku nustatyti, ar vaizdas yra patikimas, ar nepatikimas. Šiame projekte taip pat paaiškinama, kad kiekvieną vaizdą (nuotrauką) reikia vertinti per turinio ir konteksto prizmę. Jei žmogus nedėmesingai skaito informaciją internete, jis nesąmoningai gali paskleisti klaidinančią informaciją ir dezinformaciją.

Vaizdinės informacijos sistemoje kiekvienas žmogus yra svarbus. Pasyviai priimdami informaciją (pavyzdžiui, dalindamiesi post'u, vaizdu ar video medžiaga, prieš tai nepatikrinus ar nesuabejojus gauta informacija), rizikuojame perduoti neteisingą ar klaidinantį turinį.

Kiekvienas žmogus turi patikrinti tai, ką mato ar skaito internete. Dvigubo patikrinimo žaidimas rodo, kad investicija į švietimą yra geriausias būdas pagerinti skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir sumažinti melagingos informacijos ir dezinformacijos padarytą žalą.

Šiam tikslui naudojamas „žaidimizavimas“ – žaidimų elementų panaudojimas, siekiant padrąsinti žmogų vėliau įsitraukti ir į realias situacijas. Atsakydamas į klausimus, jis gali patikrinti savo įgūdžius ir geriau suvokti temos sudėtingumą.

PRADINIS PAKETAS

Naudingos priemonės, sprendžiant su vaizdine apgaule susijusias problemas

Duomenys

Klaidinanti (klaidinga) informacija ir dezinformacija internete vystėsi kartu su socialine žiniasklaida. Šiandieną tiek jauni, tiek ir suaugę naudojasi šiais kanalais kaip žinių šaltiniais, o tai padeda plisti melagingai informacijai ir dezinformacijai. Pirmojo planavimo proceso etapo metu tyrėme, kurias platformas dažniausiai naudoja įvairios pasaulio šalys. Jei norite daugiau sužinoti apie didžiausią įtaką darančius socialinius tinklus visame pasaulyje, apsilankykite mūsų tinklapyje:

Socialiniai tinklai pagal kultūrinius regionus

Vaizdinės informacijos apie politiką ar dabartinius įvykius vertinimas dažniausiai yra šališkas, t. y. žmogus ieško ir patiki informacija, kuri patvirtina tai, ką jis jau žinojo ar buvo įsitikinęs, jog tai tiesa. Kalbant apie pasaulinius įvykius, apie kuriuos žino daug žmonių, vaizdinė dezinformacija paplinta dar greičiau. Kad geriau suprastumėte, peržiūrėkite mūsų apžvalgos projektą:

Matau, vadinasi, tikiu
Panaršykite Google. Ar galite nustatyti, kurie melagingi vaizdai, susiję su pastarųjų 6 metų įvykiais, buvo patalpinti internete ir kiek kartų?

Dažniausiai užduodami klausimai ir patarimai

— Koks būdas yra lengviausias, norint patikrinti pradinį vaizdo šaltinį?
Reverse Image Search - Atvirkštinė vaizdų paieškos priemonė leidžia naudoti paveikslėlį, kad galėtume surasti susijusius ar panašius vaizdus bei tinklapius, kuriuose tie vaizdai patalpinti. Galite atsidaryti visas įmanomas nuorodas ir ieškoti pirminio šaltinio.

— Ar yra svetainė, kurioje galima rasti kitų vaizdinės klaidinančios informacijos ir dezinformacijos pavyzdžių?
Taip, tinklapis, kuriuo dažniausiai buvo naudojamasi šiame projekte, yra Snopes.com (nepriklausomas leidinys ir faktų patikros šaltinis).

— Kur galima rasti informacijos apie skirtingas vaizdinės klaidinančios informacijos ir dezinformacijos rūšis?
Jei norite daugiau sužinoti šia tema, galite pasiskaityti Claire Wardle straipsnį "Melagingos žinios. Sudėtingas dalykas" ("Fake news. It’s complicated."). Šiame straipsnyje pateikiamas melagingo turinio rūšių suskirstymas bei informacija apie tai, kodėl toks turinys kuriamas ir kaip vėliau paskleidžiamas.

— Ar yra atlikti tyrimai apie žmonių gebėjimą atpažinti vaizdinę klaidinančią informaciją ir dezinformaciją?
Taip, ypač daug apie tai rašo Cuihua Shen, Mona Kasra, Wenjing Pan Grace A. Bassett, Yining Malloch ir James F O’Brien: "Melagingi vaizdai: šaltinio, tarpininko ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo poveikis vaizdo patikimumo kontekstiniam vertinimui internete" ("Fake images: The effects of source, intermediary, and digital media literacy on contextual assessment of image credibility online").

— Kur galima rasti šaltinius vaizdų, kurie buvo naudojami šiame projekte?
Parsisiųskite dokumentų rinkinį, kuriame yra straipsnių, iš kurių ėmėme vaizdus, sąrašą.